guodžiojimas

guõdžiojimas sm. (1) → guodžioti 1: Guodžiojau guodžiojau, bet nėko tas muno guõdžiojimas negelbėjo Brs. Girdėjo troboje Magdelės dejavimą, motynos guodžiojimą, Juozapo verkimą Žem. Guodžiojimo troškimas yra įgimtas rš. Vos tik susergam, reikalaujam guodžiojimų rš.